MERGAITĖS BRĘSTA GREIČIAU?
Kažkada gal taip ir buvo. Kai dabartinių vaikų tėvai buvo paaugliai. Tos mergaitės, jos jau viską apie viską žinojo, kai bendraklasiai berniukai po vasaros atostogų išryškėjus ūgio skirtumui per visą galvą, nuo saulės nubalusiais plaukais ir nubalnotais keliais bei alkūnėmis tik spoksodavo nesusiprasdami į jas, krizenančias grupelėmis ir šaudančias akimis į vyresnius, augesnius ir brandesnius vaikinus. Situacija pasikeitė atsiradus internetui ir neribotoms galimybėms susirasti visą rūpimą informaciją bet kokia tema, o ypač ta, apie kurią dažniausiai neskubama pasidalinti su tėvais. Dėl brandumo gal ir galima būtų diskutuoti, bet dėl apsišvietimo nebereikia turėti iliuzijų. Prieš 30 metų praktiškai vienintelis informacijos šaltinis buvo tėvų knygų lentynose antroje eilėje slepiama sovietinė sekso biblija E. Zalyčio „Meilės vardu“. Parašyta, beje, vietomis ir visai moderniai, kaip tiems laikams (nerasite frazės, kad Sovietų Sąjungoje sekso nėra). Bet tikrai įmantriai ir sudėtingai, kur jau ten paaugliams berniukams. O va dabar pakanka į paieškos laukelį įvesti žodį „seksas“. Ir paspausti „Vaizdai“. Ir iš vaizdų pasiduoti į kitus vaizdus. Pabandykite. Pats tas smalsiam ir tingiam paaugliui. Per savo seminarus nuolatos matome susižavėjusias 10-metes, 11-metes ir 12-metes, su didžiausiu susidomėjimu susipažįstančias su kūno ir vaisingumo procesais, krūpsinčias nuo žodžių „spermatozoidas“, „varpa“, „seksas“, nekvėpuojančias, kai kalbama apie lytinį aktą. Ir taip pat dažnai matome 12-mečius berniukus patenkinto katino išraiška, taip ir laukiančius, kada galės paklausti: „Tai ką, mokytojau, norėtumėt sužinoti apie seksą?“ Brangūs tėvai, net jei jūsų 10-metis yra tas pats mielas vaikas didžiulėmis žydromis akimis ir angelo šypsena, didelė tikimybė, kad jis jau bus matęs tokių vaizdų, nuo kurių mamos apsiverkia, o tėčiai ima keiktis (patikrinę interneto naršymo istoriją). Arba bus girdėjęs iš mačiusių. Atitinkamais žodžiais ir palyginimais. Ne tais, kurių tikėtumėtės. Tad jei manote, kad jūsų sūnui visai neprošal būtų dalyvauti mūsų programoje, bet dar svarstote, ar 12 metų nėra per anksti, žinokite, kad jau per vėlu.
1 Comment
DALINAMĖS PORTALO miestomamos.lt INTERVIU SU PSICHOLOGE AUŠRA KURIENE Kada pradėti su vaikais kalbėti apie lytiškumą, kaip ugdomas vaiko santykis su kūnu ir lytimi, kokiais žodžiais atsakyti į klausimus apie vaikų atsiradimą, kaip reaguoti į gydytojus žaidžiančius šešiamečius – apie tai kalbėjome su Aušra Kuriene, mama ir močiute, psichologe, psichoterapeute, Paramos vaikams centro steigėja ir vadove, knygos „Kaip užauginti žmogų“ autore. Kalbamės mes ne tik kalba, bendraudami su vaikais perduodame savo nuostatas ir visais kitais būdais. Su kokiomis nuostatomis apie savo kūniškumą, lytiškumą, seksualumą vaikai užauga iki tos stadijos, kai jau išmoksta kalbėti? Ir kokie skirtumai tarp šių terminų? Seksualumas yra viena iš lyties savybių. Lytiškumas apjungia žymiai daugiau aspektų. Diskusijos viešoje erdvėje dažnai supainioja šiuos du dalykus.. Lytiškumo ugdymas prasideda, kai vaikas yra įvardijamas kokia nors lytimi – kai kuriems tai nutinka dar vystantis mamos pilve. O kūniškumas – gan daug kūno yra nesusieta su lytimi: nepriklausomai nuo jos mes turime beveik visus tuos pačius organus. Kartais susipainiojama dėl kalbos: angliškai ir lytis, ir seksas yra „sex“. Bet kai skrendate į užsienį ir pildote grafą „your sex“, turbūt nerašote „geras“, „retas“, „nuobodus“, rašote „vyras“ arba „moteris“. Suprantame, kad čia klausia lyties, o ne sekso. Taip ir „sexuality education“, lietuviškai išvertus yra lytiškumo ugdymas. Lytiškumo ugdymas – tai integruotas mokymas apie pažintinius, emocinius, socialinius, tarpasmeninius ir fizinius lytiškumo aspektus, siekiant suteikti vaikams ir jaunuoliams informaciją, įgūdžius ir pozityvias vertybes, kad galėtų sukurti pilnaverčius santykius, rūpintis savo ir kitų žmonių lytine sveikata ir gerove. Vaikui labai svarbu gauti žinias, susijusias su savo lytimi ir kūnu, įgyti įgūdžius, kaip juo rūpintis, išsiugdyti vertybes ir nuostatas dėl savo ir kito kūno. Pirma žinutė vaikui apie jo paties kūną yra mūsų santykis. Yra žmonių, kuriems kai kurie kūniški dalykai kelia nerimą. Jeigu mama bara savo dvimetę dukrą, kad valgydama sausainius ji turės didelį pilvą ir bus negraži – tai yra tiesioginis vėlesnių problemų programavimas, gal jai sunku bus priimti besikeičiančią išvaizdą bręstant, o gal nėštumas ir didelis pilvas kels sumišusius jausmus. Vaikui mes duodame pirmą žinią vos tik sužinome jo lytį. Ar tai, ką mes matome, kaip liečiame, ką suprantame, yra mums priimtina, malonu, gražu, patrauklu, ar yra taisytina nuo pirmųjų sekundžių? Dviejų dienų kūdikį močiutės apžiūrės atidžia akimi, ar nėra kur kokios dėmės, apgamo – ko nors nekokybiško. Užtat ir sakau, kad niekada nėra per anksti pradėti vaikui formuoti žinojimą, kad kūnas – visos jo dalys – yra svarbios, reikalingos, gerbtinos. Nėra šlykščių dalių. Kas pasakė, kad ausis yra kažkuo patraukliau negu vagina? Mūsų kultūroje lyties organai kartais siejama su nuodėme, negrožiu, nešvara. Daugybė ritualų, kurie yra atėję iš senovės, susiję su higiena, kuomet buvo žymiai mažiau galimybių palaikyti kūno švarą. Bet iš kur dabar eina toks šleikštulio aspektas? Už žodžių yra daug nuostatų. Lietuvių kalboje man jų trūksta: jie arba medicininiai, kurie buityje stringa, arba labai infantilūs, kurie stringa kita prasme. Taip, su visai maža mergaite šnekėdama dar galiu pasakyti, kad tai yra putytė. Bet kai jai eina aštunti metai… tada rinktis vaginą? Galite pasakyti, kad moksliniai terminai yra du: makštis ir vagina. Kuris tau atrodo patraukliau? Mažiems vaikams būna periodas, kai jie išmoksta naują žodį ir jį kartoja – užpakalis, putytė, kakutis. Jei jus tas žodis trikdo, pagalvokite, ar jį pakeitus kokia rankyte irgi norėtumėte reguliuoti vaiko elgesį? Reikėtų tiesiog nekreipti dėmesio – praeis. Anksčiau ar vėliau ateina laikas kalbėtis apie tai, iš kur atsiranda vaikai. Iš pradžių kartais užtenka atsakymo „iš meilės“. Vėliau tokio atsakymo nebeužtenka. Kokius žodžius rinktis rekomenduotumėte tada? Yra tam tikri principai: neatsakyti vaikui daugiau, negu jis klausia, ir atsakyti trumpai. Neskubėkite su mažais vaikais atsiversti knygų, įsijungti kompiuterių ir rodyti filmų. Vaikui tai – labai svarbi ir gausi informacija, jam reikia laiko ją suvokti. Po stadijos, kai tinka pirmas atsakymas – iš meilės – ateis antras: kaip iš meilės? Keturmečiui galima pasakyti – nes mamytė ir tėtukas vienas kitą myli, ir tada mamytės pilve pradeda augti vaikelis. Gal po dviejų savaičių, po mėnesio, o gal po dviejų dienų vaikas, apmąstęs šią nepaprastos svarbos informaciją, išnirs ir tęs tą pokalbį, lyg jis baigėsi ką tik – o kaip pilvelyje? Tada jau galite pasakyti, kad jie labai stipriai susiglaudžia ir taip pilvelyje pradeda augti kūdikėlis. Vėliau gal klaus kaip nuo susiglaudimo?, gal pabandys pats su kuo nors labai stipriai susiglausti. Tada ateis su dar konkretesniu – o kaip tam pilvelyje ir iš kur?, jūs sakysite – žinai, kad berniukai ir mergaitės skiriasi: berniukai turi pimpaliuką, mergaitės putytę. Ir kai labai stipriai susiglaudžia, tada ir susilieja pimpaliukas su putyte. Čia informacijos – jau dviem mėnesiams mąstymo. Viena pagrindinių taisyklių, kaip kalbėti su vaikais apie lytiškumą – nesakyti daugiau, nei vaikas klausia Jeigu šešiametis-septynmetis jūsų pirmą kartą paklaus iš kur atsiranda vaikai, galite atsiversti knygą. Ne anatominį atlasą su visais organais, ne save kaip anatominį objektą – pirmos knygos turėtų būti gana konkrečiais piešiniais. Senais laikais buvo išleista puiki knyga „Iš kur aš atsiradau?“ – ji labai paprasta, konkreti ir aiški. Ir dabar yra tokių knygų ar filmukų. Svarbu nepradėti kikenti, neišsigąsti, nepasakyti oi, aš turiu pagalvoti. Lygiai kaip vaikas paklaustų iš kur galvoje atsiranda utėlės. Vaiko smalsumas yra labai natūralus: mažiukai kalba apie bambą, liečia mamos krūtis. Jeigu nepradedame patys rodyti savo nepasitenkinimo, gėdinti ir mušti per nagus fu, negalima pimpaliuko liesti, negalima liesti mamytės, vaikai labai natūraliai kalba apie savo ir kitų kūnus ir turi labai daug smalsumo. O kaip parodyti ribas? Kad vaikas viešumoje neimtų mamos čiupinėti taip, kaip jai atrodo nepriimtina? Jau ir dvimetis gali pradėti girdėti sąvokas asmeniška, privatu, intymu. Jeigu jūs nebenorite, kad liestų, net ir ne viešoje vietoje, galite labai ramiai pasakyti – tai asmeniška, mes vienas kito privačių vietų neliečiame. Tai yra lytinio ugdymo pradžia. Net jeigu dvimetis nesuprato 9 iš 10 žodžių, iš intonacijos žinutę jis supras. Darželyje šešiamečiai kartais ima nusimauti kelnes ir rodyti vienas kitam, ką ten turi. Namie – žaisti gydytojus ar šeimą. Kaip elgtis tėvams? Vaikai tyrinėja, smalsauja. Dvejų – trejų metų vaikai atranda skirtumus tarp berniukų ir mergaičių. Tuomet irgi svarbu save apžiūrėti ir pačiupinėti. Jie atidžiai tyrinėja savo kūną ir domisi kitais, Penkiamečiai-šešiamečiai jau žymiai daugiau žino apie socialines normas, privatumą ir gėdą, tad jų tyrinėjimas įdedamas į žaidimą. Žaisti šeimą, daktarą 5-6 vaikams yra labai normalu, kažkuria prasme privaloma, jei tai yra laisvanoriškas, panašaus amžiaus, panašių proto galių vaikų žaidimas, kuris abiem suteikia džiaugsmo, smalsumo, pasitenkinimo. Yra pavojaus ženklai, kuriuos reikia žinoti: tai neturėtų tapti vieninteliu, kompulsiniu žaidimu. Taip pat – jeigu tokiame žaidime vaikai skiriasi amžiumi, vyresnis įtraukia mažesnį į seksualizuotą žaidimą, naudoja seksualizuotus veiksmus ar kalbą smurtui išreikšti. Vaikas, kuris smurtauja, pats yra kažkur susidūręs, patyręs, matęs dalykus, kurie nepriklauso vaikystei – nes jis žino, kad seksas gali būti naudojamas prievartai, bausmei, ir nežino kur dėtis su šia trauma. Tai – jau rimta ir spręstina neatidėliotinai, gali reikėti kreiptis į specialias institucijas. Žaidimui nereikalingas nuogumas – svarbu simbolis, fantazija. Jeigu vaikas žaidžia gaisrininką, nereikia tikros gaisrinės atvaryti į namus – vaikas turi galėti susikonstruoti gaisrinę iš bet ko. Kodėl nepaprastai svarbu žaidimas ir jį reikia leisti ir skatinti? Žaidime – tariamoje realybėje – susilieja vaiko žinios apie pasaulį ir gebėjimas simbolizuoti. Vaikas paverčia bet ką bet kuo. Ir jam nereikia nuogumo, kad jis galėtų žaisti gydytoją ar šeimą. Nuogumo jam reikia tyrinėjant kaip atrodo kito lyties organai. Aš, aptikusi taip žaidžiančius vaikus, pasiūlyčiau toliau žaisti apsimovus kelnes. Septynmečiai ieško ir matuojasi savo lyties modelius – kas tai yra būti vyru ar moterimi O jeigu septynmetis vaikas neklausia, bet iš žaidimų su broliu mama mato, kad tarpusavyje jie apie tai kalba, ar reikėtų išprovokuoti pasišnekėjimą? Vaiko seksualumo raidoje apie šeštus-septintus metus yra latentinis periodas, kai vaiko seksualumas pasidaro slaptas. Visa seksualumui skirta energija yra sublimuota ir nukreipta į kitas pozityvias veiklas. Neatsitiktinai vaikai tuo metu pradeda eiti į mokyklą. Septynmečiai ieško ir matuojasi savo lyties modelius, kas tai yra būti vyru ar moterimi, Jeigu darželyje geriausi draugai mergaitei buvo Žygimantas ir Jonas, tai pirmoje klasėje jie yra neegzistuojantys. Kaip ir berniukams mergaitės. Kažkuria prasme seksualumas, pasidaro slaptas, jo nėra, vaikai apie jį tarsi nežino. Bet štai prasimuša kikenimuose, piešinukuose, miegamojo juokeliuose. Kol prasideda ankstyvasis brendimas – apie devintus metus jie apsidairo ir pamato, kad klasėje yra berniukų ir mergaičių. Tuomet girdime apie romantiškus įsimylėjimus ir draugystes, pirmus nusivylimus, kad žaidė su kitu. Mama bijo, kad jos vaikas nukentėti nuo seksualinio smurto, jei jos nebus šalia. Ar galima iš anksto pamokyti vaiką, kaip elgtis pavojingose situacijose, kaip jas atpažinti? Pirmiausia vaiką turime išmokyti, kad jis apie bet kokius sunkumus ar nemalonumus, ar keistumus pasakytų suaugusiam žmogui – mamai, tėčiui, o jei jų nėra – auklėtojams ar mokytojams. Svarbu suvokti, kad ikimokyklinukas pats nebus pajėgus apsiginti – prevencija čia nepagelbės: priekabiautojai žino, kaip sugundyti, suvilioti ar išgąsdinti vaikus. Bet vaikas turėtų atpažinti, kad tam tikras elgesys nėra tinkamas. Ugdymas yra paprastas: vaikas turi ir iš jūsų žodžių, ir iš veiksmų žinoti, kad jo kūnas yra gerbtinas ir vertingas. Yra intymios vietos, kurių niekas, išskyrus mamą, tėtį ir gydytoją mamos priežiūroje negali liesti. Niekas: nei draugai, nei broliai, nei seserys, nei dėdės, nei tetos, nei močiutės ar seneliai. Ir kai vaikui ateina metas, kai rengdamasis jis ir mamai sako nusisuk, ji tą ir turėtų padaryti. Kai vaikas atranda savo privatumo poreikį, jį reikia gerbti. Kaune yra „Saugaus vaiko centras“, kurie sukūrė labai vykusį žaidimą „Saugus kelias namo“. Kolegės apgalvojo įvairias pavojingas situacijas: meti kauliuką, keliauji ir susiduri, pavyzdžiui, su nepažįstamu žmogumi parke, kuris pakviečia pažiūrėti šuniuko. Arba: į tavo klasę atėjo nepažįstama moteris ir pasakė, kad tavo mama yra ligoninėje ir tau reikia skubiai su ja važiuoti. Ką darysi? Tai – temos pokalbiui su vaiku. Mes nesuprognozuosime visų pavojų, bet galime pasikalbėti su savo vaiku. Pirma žinutė vaikui apie jo paties kūną yra mūsų santykis Kaip paaiškinti vaikui, kodėl žmonės blogai elgiasi. Kodėl vagia? Kodėl plėšikauja? Nėra vieno atsakymo ir nebūtina žinoti, kodėl žmonės vagia. Gal tie žmonės užauginti be vidinių ribų. Gal jie kažkokiu būdu nesuprato, kad taip įskaudina kitus žmones? Kai kas tikrai pavagia iš nevilties ir skurdo. Galite nebūti visažiniais ir pasakyti paprastai – aš nežinau. Svarbu yra aiškiai įvardinti, kad nesvarbu dėl kokių priežasčių, toks elgesys yra netinkamas. Jei vaiko elgesyje ar pasakymuose atsiskleidžia, kad jam patinka tos pačios lyties vaikai? Arba kad berniukas nori rengtis mergaitiškai? Kaip reaguoti ir priimti, jei tai nelengva? Kalbame apie lyties tapatumo raidą, kuri baigiasi arba tapatumo konsolidacija, arba sumaištimi. Apie ketvirtus metus, kai atranda didesnį pasaulį, negu jis ir mama, vaikas pirmą kartą, nesąmoningai, bet renkasi lytį – į ką užaugti. Tarp 4 iki 7 metų pradeda skirtis žaidimai, interesai, atsiranda aiškios lytys: berniukai prisiima tėvo, mergaitės – mamos vaidmenį. Jeigu šitame periode vaikas labai aktyviai neigtų savo lytiškumą ir garsiai sakytų noriu būti mergaitė, noriu rožinio sijonėlio, aš visų pirma žiūrėčiau, kokios žinutės transliuojamos šeimoje. Ką jam reiškia būti mergaite ar berniuku. Kai paauglystėje pradeda busti lytis tikrąja žodžio prasme, bunda instinktas, seksualumas, žmogus atranda, kas jį lytiškai sujaudina. Jei paaugliai pajaučia trauką savai lyčiai, kai kuriuos tai labai išgąsdina. Dažnai tai dar nėra lyties orientacija – čia daug eksperimentavimo, pasipriešinimo tėvams, bandymų, protesto. Gerai, jei jie randa pagalbą pereiti per šią sumaištį. Nėra kažkokio standarto kaip reaguoti, tačiau tėvams svarbu suprasti, kad tai nelengvas laikas jų vaikams ir tuomet atsiras tinkami žodžiai ir veiksmai. Tikėtina, kad mergaitė yra būsima mama, o berniukas yra būsimas tėvas. Kada ir ką apie tai turėtų sužinoti mergaitė ir ką turėtų sužinoti berniukai? Kalbėti turėtų tie, kas turi artimus santykius su vaiku. Paprastai, kasdienybėje – einat su mergaite į drabužių parduotuvę, paklausiate ar dar tau nereikia liemenėlės? Yra proga pasakyti žinai, ir daugiau tokių keistų dalykų ištiks tau tampant moterimi: menstruacijos, įklotai. Jeigu kalbate su dukra ir sūnus lenda apie ką jūs čia?, jam labai svarbu pasakyti, kad kalbama apie moteriškus dalykus, nes sesė kažkada bus mama, jai svarbu žinoti, kaip moteris užauga. Ir tau svarbu žinoti, mes ir su tavimi pasikalbėsime, kuo skiriasi mergaitės ir berniukai. Kai bus proga pasakyti berniukui apie menstruacijas, svarbu pasakyti ir apie jo poliucijas. Galima pasiimti knygą. Kviestis, į mokyklą ateitų gydytojai ir paaiškintų paprastaisiais žodžiais. Dėkojame interviu autorei Linai Gabrijolavičienei ir portalui www.miestomamos.lt už leidimą publikuoti. Jau daugiau kaip metus Lietuvoje vykdoma Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, kurios vienas iš principų nurodo, jog lytiškumo ugdymas turi būti integruotas į visą bendrojo ugdymo programą. Idėja kaip ir nebloga, nes lytiškumas – tikrai fundamentinis dalykas, apimantis pačias svarbiausias, pamatines vertybes. Bet kaip šią idėją realizuoti praktiškai, programos kūrėjai tikriausiai nesusimąstė. Per lietuvių kalbos pamokas galbūt ir būtų galima paanalizuoti įvairius vardus, kuriais vyrai vadina savo svarbiausią lytinį organą, istorijos pamokoje aptarti sovietmečio sekso ypatybes, bet kokią užduotį sugalvoti matematikui? Apskaičiuoti, kiek porai kainuoja vieno mėnesio lytinis gyvenimas, jeigu žinome prezervatyvų pakelio kainą ir vidutinį statistinės lietuvių poros lytinių santykių dažnį? Piešimo mokytojų, integruojančių lytiškumą, fantazijų tikriausiai nė nenorėtume įsivaizduoti.
Mums dar neteko girdėti, kad kurio nors mokomojo dalyko mokytojai būtų (sėkmingai) įtraukę lytiškumo ugdymą į savo programą. Tačiau mes į savo lytiškumo ugdymo ir vaisingumo pažinimo programą „Mano Vaisingumas Yra Svarbus“ net labai sėkmingai įtraukiame DĖSTOMUOSIUS DALYKUS. Tiesą sakant, nuo to pradedame savo seminarus 10-12m. mergaitėms ir berniukams: nuo matematikos, nuo pačios svarbiausios lygties pasaulyje, be kurios, sutinka kiekvienas seminaro dalyvis, nė vieno iš mūsų nebūtų šiame pasaulyje – Gyvybės lygties. Stebėtina, kaip ši paprasta matematinė užduotis patraukia vaikų dėmesį, sudomina ir sužavi. Per kitas tris valandas išeiname išsamiausią anatomijos ir fiziologijos kursą, kokio galėtų tik pavydėti biologijos mokytojai. Labiausiai galėtų pavydėti vaikų dėmesio, susikaupimo ir pagarbos temai. Dar vieną valandą mergaitės praleidžia savo pačių kūnų spektaklyje, tarsi neformalaus ugdymo dramos būrelyje, o berniukai bėgiodami, darydami atsilenkimus ir atsispaudimus bei piešdami paauglystės pokyčius. Užbaigiame klasės valandėle, kurios metu nespėjame atsakinėti į susidomėjusių vaikų klausimus. Beje, mūsų seminaruose berniukai TIKRAI aptaria įvairiausius varpos pavadinimus. Bet apie tai kitą kartą. 19/2/2019 Natūralaus šeimos planavimo asociacijos vadovė: „lytiškumo ugdymas prasideda vos vaikui gimus“Read Now„Tradicinis lytinis švietimas orientuotas į galimą grėsmę, tačiau aš paaugliams sakau, kad vaisingumas – ne pavojus, o dovana. Reikia ne saugotis vaisingumo, o jį saugoti. O apsaugoti galime tik tai, ką vertiname“, – sako Natūralaus šeimos planavimo asociacijos vadovė Elena Kosaitė-Čypienė.
Elena, kaip nusprendėte pradėti kitiems kalbėti apie lytinį švietimą? Pagal išsilavinimą esu filologė, vertėja ir teisininkė. Anksčiau dirbau universitete, tačiau, gimus trečiam sūnui, supratau, kad noriu dirbti būtent šį darbą, nes vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių nori išgirsti, kaip ir kodėl veikia jų kūnas. Tad programa „Mano vaisingumas yra svarbus“, kurią pristatome visos Lietuvos vaikams ir jų tėvams, yra labai reikalinga – juk daugeliui mūsų kartos žmonių apie tai neaiškino. Ar prisimenate, kada pirmą kartą išgirdote tai, iš kur atsiranda vaikai? Kokie jausmai apėmė? O kokie tokio žinojimo padariniai pasireiškė jums bręstant? Svarbiausias klausimas: ar norėtumėte, kad taip su savo vaisingumu ir lytiškumu susipažintų jūsų vaikas? Ar tėvai yra pajėgūs atsakyti į vaikams rūpimus klausimus apie lytinį švietimą? Ne kiekvienas tėvas geba tinkamai atsakyti į visus vaikui kylančius klausimus. Jau daug metų mokau žmones pažinti savo kūną ir vaisingumą ir vis girdžiu tą patį klausimą: „Kodėl anksčiau niekas mūsų šito nemokė, nepasakojo tuomet, kai dar tik žengėme į paauglystę?“ Lietuvoje metus yra vykdoma Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, tačiau, mano nuomone, ji nėra veiksminga. Negali tokių subtilių ir jautrių dalykų paauglius mokyti mokytojai, vien pasiskaitę programoje apie tai, kaip turėtų būti vedami užsiėmimai. Specialistus reikia atsakingai ruošti. Seminarų vedėjai patys turi jaustis vertingi kaip vyrai ir moterys. Kartais sutinku mokytojų, kurie atvirai sako bijantys apie tai kalbėti su paaugliais, nesantys pasirengę tinkamai reaguoti į įvairias jų reakcijas. Didelė klaida daroma tuomet, kai apie lytiškumą ir vaisingumą kalbama kaip apie pavojų. Kokios to pasekmės? Kai vaikas pasiekia lytinę brandą, jam tarsi įsižiebia lemputė „pavojus“. Taip, mes norime vaikus apsaugoti nuo lytinės prievartos, kuri savaime yra baisus dalykas, tačiau, kai su bundančiu lytiškumu jie supažindinami gąsdinant, įsivaizduokite, ką išgyvena. Pristatydama programą sakau, kad vaisingumas – vienas didžiausių mumyse esančių gėrių. Reikia ne saugotis jo, o saugoti jį. O apsaugoti galime tik tai, ką gerbiame ir vertiname. Norime parodyti, kad gera yra būti savo kūne. Apie kūno grožį ir jame vykstančius procesus būtina pradėti pasakoti kuo jaunesniems žmonėms, kai jų nuostatos ir vertybės dar tik formuojasi. Vis dėlto pirmieji vaikų lytiškumo ugdytojai yra tėvai? Taip. Ir tas ugdymas prasideda net ne paauglystėje, o jau tada, kai vaikas gimsta, kai yra priglaudžiamas prie krūties, apkabinamas, nešiojamas, glostomas... Jis ima save jausti kaip kūnišką būtybę. Kai vaikelis pradeda vaikščioti, kalbėti, domėtis viskuo, kas aplinkui, įdomiausiu objektu jam tampa žmogus. Tuomet jis ima klausti apie kūno dalis. Nuo to, kaip sureaguojame tada, kai vaikas klausia apie lytinius organus, priklauso tai, kokią informaciją jam perteikiame. Ar aiškiname, kad tai yra jo varpa, lytis, ar ištariame „neliesk“? Net ne taip svarbu, kokius žodžius sakome, labai svarbi yra mūsų reakcija pokalbio metu – vaikas nuskenuoja, ar mes šypsomės, ar esame susiraukę. Sulaukęs 5 ar 6 metukų, vaikutis jau pradeda klausti daugiau. Tada tėvai išgirsta klausimą, iš kur jis atsirado. Ir suaugusieji atsakydami labai dažnai (priklauso nuo jų pačių patirties) reaguoja jausmingai. Kuo didesnis vaikas, tuo daugiau klausimų jam kyla... 8–10 metų vaikas jau ne tik domisi tuo, iš kur jis atsirado, bet ir tuo, kaip pateko į mamos pilvelį. Vėl kyla iššūkių tinkamai apie tai atžalai paaiškinti. Atėjus vaiko paauglystės metui, išsigąstame, nes užgriūva visa lavina klausimų. Dažnai tėvai sako, kad vaikas, lig tol buvęs labai atviras, šiuo laikotarpiu neretai užsiveria ir ta tema nekalba. Tada tėvai išsigąsta to, kad tapo nelabai svarbūs savo vaikams, kad informaciją jie randa kitur: kieme, gatvėje, mokykloje... Tačiau suaugusieji klysta manydami, kad nebėra autoritetai savo atžaloms. Dirbdama su 9–13 metų mergaitėmis, matau, kad tėvai joms vis tiek yra autoritetai, tik kitaip. Paaugliai tiesiog nenori šia tema kalbėtis su tėvais. Vaikai suvokia, kad jų gimdytojai turėjo lytinių santykių tam, kad jie atsirastų, todėl drovisi šia tema su tėvais kalbėtis. Tai yra įgimtas ir sveikas drovėjimasis. Ne taip sveika būtų tuo atveju, jei paaugliai su savo tėvais laisvai diskutuotų apie lytinius santykius. Tokio amžiaus vaikai labiau stebi, kaip tėvai patys jaučiasi būdami lytiškos būtybės, kaip mama jaučiasi būdama moteris, o tėtis – vyras ir kaip jie vienas kitam tai patvirtina, kaip jie vienas į kitą žiūri, bendrauja, vienas kitą liečia. Šis pavyzdys vaikams labai svarbus. Mamoms gali būti net skaudu tai, kad jų mergaitės nenori su jomis tokia tema kalbėtis. Tačiau, kai tokia mergaitė ateina pas mane į seminarą, labai aiškiai pamatau taii, kad mama jai – pats didžiausias autoritetas, kuriuo ji žavisi. Kai vaikai sulaukia paauglystės, labai svarbu, kad jie išgirstų teisingą informaciją. Mes, kaip tėvai, nebūtinai galime ją suteikti. Pristatydami projektą, siekiame ne pateikti sausą faktinę informaciją, bet per vaikų protą nukeliauti iki jų širdžių. Berniukus taip pat būtina šviesti ta tema, nors, regis, su vyrais nieko ypatinga nevyksta, jie savaime turi viską žinoti. Tačiau taip nėra, vyrai – lygiai taip pat lytiški, vaisingi ir berniukams ne mažiau įdomu tai, kas su jais vyksta, o dar įdomiau – kas vyksta su mergaitėmis. Jei berniukai su šiomis temomis pagarbiai nesupažindinami, jie tiesiog nežino, kaip reaguoti, todėl kyla pašaipėlių. Kuo su didesne pagarba kalbame apie šiuos dalykus, tuo berniukai geriau priima savo vaisingumą, vyriškumą ir kartu mergaičių moteriškumą. Pravartu būtų ir mokykloje turėti tokią pamoką, per kurią būtų profesionaliai kalbama apie savęs pažinimą, tiesa? Nuo mažų dienų mokykloje mokomės įvairiausių dalykų, tačiau niekas mūsų nemoko ypač svarbaus dalyko – savęs pažinimo. Pati šią programą atsivežiau iš Vokietijos. Ji sukurta vokiečių mokslų daktarės Elisabeth Raith-Paulos. Profesorė dar prieš 30 metų, pradėjusi suaugusiesiems skaityti paskaitas apie vaisingumą, susidūrė su tuo pačiu prašymu – šviesti apie tai mergaites. Taip atsirado seminaras „Ciklo šou“, skirtas 10–12 metų mergaitėms, rengiamas kaip kamerinio teatro spektaklis. Jo vedėja yra istorijų pasakotoja ir mergaičių lydėtoja į paauglystę. Mergaitės gauna vaidmenis ir vaidina savo pačių kūno spektaklyje. Kai pamačiau, kaip rengiami seminarai Vokietijoje, supratau, kad mūsų mergaitėms taip pat reikia apie tai kalbėti ir kuo greičiau. Penkias valandas trunkančiame seminare mergaitės sužino apie tai, kas vyksta moters kūne per menstruacijų ciklą, kaip susitinka kiaušialąstė ir spermatozoidas, kaip užsimezga, auga motinos įsčiose ir gimsta žmogus, kas vyksta pačios mergaitės kūne prasidėjus brendimui, kokie fiziniai ir psichiniai pokyčiai jos laukia. Tokios žinios pateikiamos nepaprastai? Į pagalbą pasitelkiame prabangius audinius, paveikslėlius, įvairius daiktus ir daugybę rankomis kurtų rekvizitų. Biologijos faktų ir terminų išmokstama tarsi nejučia, per palyginimus ir istorijas. Taip žadinama pagarba savo kūnui, tvirtai tikint, kad mergaitė, matydama, koks puikus jos kūnas, koks turtas yra vaisingumas, pati norės jį saugoti. Kadangi Vokietijoje pagal šią programą jau dirbama 30 metų, gal yra atlikta kokių tyrimų, rodančių, kaip veikia toks vaikų švietimas? Prieš keletą metų Vokietijoje atlikta seminare dalyvavusių mergaičių apklausa parodė, kad šios mergaitės, palyginti su tomis, kurios nedalyvavo seminare, buvo kur kas labiau patenkintos savo kūnu, geriau priėmė paauglystės pokyčius, rečiau nuogąstavo dėl pirmųjų menstruacijų. Seminaras mergaitėms netrukus tapo toks populiarus, kad ir berniukų tėvai ėmė prašyti supažindinti su tuo, kas vyksta vyro kūne. Taip atsirado seminaras „Agentai vykdo misiją“, skirtas 10–12 metų berniukams. Vėliau dienos šviesą išvydo ir seminaras „Tiesa ir drąsa“ apie vyro ir moters tarpusavio santykius, apie lytinių santykių grožį ir iššūkius, skirtas vyresniems paaugliams. Kokia informacija yra pateikiama berniukams? Seminaro „Agentai vykdo misiją“ dalyviai sužino viską, ką reikia žinoti apie vyro kūną. Berniukai susipažįsta ne tik su vyro anatomija, bet ir su pagrindiniais teiginiais apie tai, kas vyksta moters kūne per menstruacijų ciklą ir apvaisinimą. Jiems taip pat aktualu suvokti tai, kad vyrai šiame procese irgi yra svarbūs ir atsakingi. Seminaras „Agentai vykdo misiją“ vyksta berniukams patraukliu Jameso Bondo stiliumi: jie pusdieniui tampa specialiaisiais agentais, vykdančiais misiją užtikrinti gyvybės išlikimą pasaulyje. Laimi tik vienas, todėl visi kruopščiai ir atsakingai ruošiasi specialioje treniruočių stovykloje, studijuoja didžiojo žygio žemėlapį ir vykdo užduotis, nė nejusdami, kad pakeliui mokosi biologijos terminų ir faktų. Seminarus berniukams veda tik vyrai. Ko mokomi vyresni – 14–19 metų – jaunuoliai seminare „Tiesa ir drąsa“? Greitai tapo aišku, kad neužtenka padaryti įvadą į paauglystę, reikia paauglius ir toliau lydėti. Vyresnieji seminare dalyvauja kartu – mergaitės su berniukais. Jie skatinami išmokti ir išdrįsti priimti teisinga informacija grįstus sprendimus. Tarpusavio ryšiai ir lytiniai santykiai – vienos labiausiai jaunuolius dominančių temų. Priešingos lyties atstovai juos žavi ir vilioja, tačiau kartu gąsdina ir baugina. Retas paauglys su tėvais aptarinėja lytiškumo klausimus, pavyzdžiui, tam tikrų kontracepcijos priemonių veikimo principus ir veiksmingumą. Šiuolaikiniai jaunuoliai jau turi nemažai žinių, vis dėlto, kalbant apie vaisingumą, jos būna padrikos, nesistemingos, todėl gali būti pavojingos ir baigtis netikėtu nėštumu. Sąmoningas kūno pažinimas turėtų būti kiekvieno vyro ir kiekvienos moters esminių žinių dalis ir padėti ne tik tada, kai vengiama pastoti, bet ir tuomet, kai siekiama pradėti vaikelį. Tokios žinios skatina pagarbą savo kūnui ir veikia kaip pati geriausia ankstyvų lytinių santykių, nepageidaujamo nėštumo, lytiniu būdu plintančių ligų ir lytinės prievartos prevencija. Seminare naudojamos ryškios ir patrauklios vaizdinės priemonės, todėl net ir sudėtingi santykiai tampa suprantami. Jaunuoliams nesiūlomi iš anksto parengti sprendimai ir patarimai – jie kviečiami diskutuoti. Siekiama padėti jauniems asmenims suvokti tai, kad tikrasis lytiškumo grožis ir džiaugsmas atsiskleidžia tada, kai lytiniai santykiai atsiranda iš meilės. Straipsnio nuoroda: https://www.zmones.lt/naujiena/naturalaus-seimos-planavimo-asociacijos-vadove-lytiskumo-ugdymas-prasideda-vos-vaikui-gimus.5f6a5c11-14b7-11e9-86a7-aa000054c883 „Daugybė britų praranda nekaltybę, nebūdami tam „pasiruošę“, – savaitgalį brūkštelėjo „Telegraph“ moterų redaktorė Claire Curran. Nacionalinės apklausos apie seksualinį gyvenimą (National Survey of Sexual Attitudes and Lifestyle, angl.) duomenimis, vidutinis britas šį įvykį patiria sulaukęs 17 metų, tačiau „apie 40 proc. moterų ir 26 proc. vyrų nesijaučia, kad jų pirmoji seksualinė patirtis įvyko‚ tinkamu laiku“. […]
Curran minimas plačiai paplitęs jaunų ir vienišų žmonių nepasitenkinimas gali turėti kažką bendro su tuo, kad mūsų laikais seksas tapo romantizuotas, o meilė buvo nustumta į paraštes. Jei praeityje meilė dažnai privesdavo prie sekso (anksčiau ar vėliau), dabar seksas tampa savitiksliu, o seksualinis partneris – toks pat vienkartinis, kaip ir pati patirtis. […] Nepasitenkinimas nekaltybės praradimo patirtimi gali būti siejamas su tuo, kad jauni žmonės – mokykloje mokomi apie seksą, bet ne apie meilę ir santuoką – jie išgyvena savotišką netikrą „medaus mėnesį“, dažnai su visiškai svetimu žmogumi, ir lieka ilgėtis tikrojo medaus mėnesio. Deja, vietoj to, kad atnaujinti lytinio ugdymo programas, akcentuojant ilgalaikį įsipareigojimą vienam partneriui, jos dar labiau iškreipiamos, įtraukiant į jas pornografijos žiūrėjimą. Aiškinama taip: jaunimas vis tiek lanko pornografines svetaines ir ten sužino apie seksą. Bet meinstryminėpornografija yra seksistiška, todėl jos moterims nedraugišką žinią turi atsverti „teisingo sekso“ pavyzdžiai paaugliams. Praėjusių metų birželį Vokietijos vyriausybės dalimi esanti Socialdemokratų partija, parengė projektą, kuris viešai finansuotų „feministinę pornografiją“, kuri apibrėžiama kaip „įvairialypė ir įtrauki“ ir sukurta „teisingomis“ darbo sąlygomis. Beje, platinama ji būtų nemokamai per visuomeninių transliuotojų kanalus. Jei socialdemokratams pavyks, tokia „etiška pornografija“ kovos už „malonumą ir asmeninį pasirinkimą“ heteroseksualams, transseksualams, gėjams, lesbietėms, neįgaliesiems, skirtingų tautybių žmonėms ir kūno tipams. Panašiai britų leiboristė parlamentarė Jess‘ė Phillips ragino moksleives mokykloje mokinti moteriškų seksualinio pasitenkinimo būdų. Ironiška, bet pastaruoju metu girdime, kad jauni žmonės, apskritai vis mažiau linkę turėti lytinių santykių, tačiau tai, atrodo, nedomina pornografijos šalininkų. Galbūt jiems užtenka, kad tokia produkcija tiesiog būtų rodoma visuomeninių transliuotojų; galų gale, vyriausybės turėtų už tai sumokėti. […] Jei visuomenė nuvertino seksą, mažai tikėtina, kad tokie filmai padės mums atgauti tokį lytinį pasitenkinimą. Tačiau grąžinus seksą į meilės ir įsipareigojimo kontekstą žmonės galėtų vėl tikėtis pasimėgauti tikru medaus mėnesiu, o ne ilgėtis to, ko vertę dabar suprantame tiktai jos netekę. Straipsnio nuoroda: y-news.lt/beveik-puse-briciu-mano-nekaltybe-praradusios-per-anksti Naujausias Elenos interviu „Mama Mia“ laidoje - galima sakyti, trumpoji tėvų paskaitos versija - subalansuota paauglių tėveliams ir visiems smalsaujantiems.
Įrašo nuoroda: https://tv.lrytas.lt/zinios/gyvenimo-budas/2018/11/25/news/paaiskino-kada-vaikams-reikia-kalbeti-apie-vaikelio-atsiradima-ir-lytini-brendima-8315083/?fbclid=IwAR37Ir1Z7DEtJ4344rsxw0NXZbWp0cxPBtcQ4KMj55MzNRmGRld45L-LiSY#cxrecs_s Kodėl yra svarbu pažinti vaisingumą? Kada laikas pažinti savo vaisingumą?
Kuo lytiškumo ugdymas skiriasi nuo lytinio švietimo? Ar svarbu pažinti vaisingumą tiems, kurie negyvena lytinio gyvenimo? Kaip vyksta vaisingumo stebėjimas? Visi šie ir dar daugiau klausimų ir atsakymų - XFM radijo stoties laidoje „Nuo poros iki šeimos“, kurioje dalyvavo „Mano vaisingumas yra svarbus“ projekto lyderė Elena Kosaitė-Čypienė. Įrašo nuoroda: https://soundcloud.com/xfmlt/nuo-poros-iki-seimos-2018-09-25 Ar prisimenate, kaip pirmą kartą išgirdote, iš kur atsiranda vaikai? O kaip jie ten patenka? Iš kokio žmogaus tai sužinojote? Kokie jausmai apėmė? Kokie tokios pažinties padariniai pasireiškė jums bręstant? Suaugusiojo gyvenime? Šeimos santykiuose? Svarbiausia – ar norėtumėte, kad taip su savo vaisingumu bei lytiškumu susipažintų jūsų vaikai? Ar sugebėsite patys tinkamai atsakyti į visus jiems iškilsiančius klausimus?
Jau 13 metų mokau žmones pažinti savo kūną bei vaisingumą ir kaskart girdžiu tą patį klausimą: „Kodėl anksčiau niekas mūsų šito nemokė, nepasakojo, kai dar tik žengėme į paauglystę?“ Viena moteris su liūdesiu pasakė: „Jaučiuosi apiplėšta. Jei būčiau apie tai sužinojusi dar būdama mergaitė, galbūt mano gyvenimas būtų pasisukęs kitaip, galbūt kitaip būčiau save vertinusi, gal būčiau išvengusi kai kurių klaidų.“ Supratau, kad būtina pradėti pasakoti apie kūno grožį ir jame vykstančius procesus kuo jaunesniems žmonėms, kai nuostatos ir vertybės dar tik formuojasi. Ėmiau mąstyti apie programos kūrimą. Žinojau, kad Lietuvoje jau skaitomos paskaitos mergaitėms ir jų mamoms, bet norėjosi kalbėti plačiau, nepalikti nuošalyje berniukų ir tėvų bei vyresnių paauglių su jiems aktualiais klausimais apie tarpusavio santykius ir lytinį gyvenimą. Be to, mačiau, kad su lytiškumu susijęs renginys, kuriame dukros ir mamos dalyvauja kartu, – ne visada geriausia forma. Kai kurios mergaitės šalia mamos jausis saugiai, bet kai kurios drovėsis, neatsivers, nepaklaus to, kas joms rūpės. „Ciklo šou“ Tada sutikau vokietę medicinos mokslų daktarę Elisabethą Raith-Paulą, vieną iš simptoterminio metodo Sensiplan kūrėjų. Profesorė Raith-Paula dar prieš 30 metų, pradėjusi skaityti paskaitas apie vaisingumą suaugusiesiems, susidūrė su tuo pačiu prašymu: „Papasakokite apie tai ir mūsų mergaitėms.“ Taip atsirado „Ciklo šou“ – seminaras 10–12 metų mergaitėms, rengiamas kaip kamerinio teatro spektaklis, o ne paskaita. Jo vedėja yra išsamių biologijos žinių šaltinis, istorijų pasakotoja ir mergaičių palydėtoja į paauglystę, o mergaitės gauna vaidmenis ir vaidina savo pačių kūnų spektaklyje. Penkių valandų trukmės seminare mergaitės sužino, kas vyksta moters kūne per menstruacijų ciklą, kaip susitinka kiaušialąstė ir spermatozoidas, kaip užsimezga, auga motinos įsčiose ir gimsta naujas žmogus, kas vyksta pačios mergaitės kūne prasidėjus brendimui, kokie fiziniai ir psichiniai pokyčiai jos laukia, kodėl ir kaip vyksta menstruacijos. Šios žinios pateikiamos pasitelkiant į pagalbą prabangius audinius, paveikslėlius, įvairius daiktus ir daugybę rankomis kurtų rekvizitų. Biologijos faktų ir terminų išmokstama tarsi nejučia, per palyginimus ir istorijas. Taip žadinama pagarba savo kūnui ir žavėjimasis juo, tvirtai tikint, kad vaikai, matydami, koks puikus yra jų kūnas ir koks turtas yra vaisingumas, patys norės jį saugoti. Prieš keletą metų Vokietijoje atlikta seminare dalyvavusių mergaičių apklausa parodė, kad šios mergaitės, palyginti su kontroline grupe, buvo kur kas labiau patenkintos savo kūnu, geriau priėmė paauglystės pokyčius, rečiau nuogąstavo dėl pirmųjų menstruacijų. Seminaras mergaitėms netrukus tapo toks populiarus, kad supažindinti su tuo, kas vyksta vyro kūne, ėmė prašyti ir berniukų tėvai. Taip gimė seminaras 10–12 metų berniukams „Agentai vykdo misiją“, o vėliau ir seminaras vyresniems paaugliams apie vyro ir moters tarpusavio santykius bei lytinių santykių grožį ir iššūkius „Tiesa ir drąsa“. „Agentai vykdo misiją“ Seminaro „Agentai vykdo misiją“ dalyviai sužino viską, ką reikia žinoti apie vyro kūną: kaip sėklidėse gaminasi spermatozoidai, kodėl vyksta erekcija, kaip ir kodėl išsilieja sėkla, kaip keičiasi kūnas prasidėjus paauglystei ir daugybę kitų vyrams svarbių dalykų. Berniukai susipažįsta ne tik su vyro anatomija, bet ir su pagrindiniais teiginiais apie tai, kas vyksta moters kūne per menstruacijų ciklą ir apvaisinimą. Šie klausimai su berniukais aptariami todėl, kad didysis kiaušialąstės ir spermatozoido susitikimas įvyksta ir vaikelis devynis mėnesius auga moters kūne. Todėl berniukui taip pat aktualu suvokti, kad vyras šiame procese irgi yra svarbus ir atsakingas. Seminaras „Agentai vykdo misiją“ vyksta berniukams patraukliu Jameso Bondo stiliumi: berniukai pusdieniui tampa specialiaisiais agentais, vykdančiais misiją – „pradėti naują gyvybę“. Laimės tik vienas, todėl visi kruopščiai ir atsakingai ruošiasi specialioje treniruočių stovykloje, studijuoja didžiojo žygio žemėlapį ir vykdo užduotis, nė nepajusdami, kad pakeliui mokosi biologijos terminų ir faktų. Seminarus berniukams veda tik vyrai. „Tiesa ir drąsa“ Vyresni paaugliai seminare „Tiesa ir drąsa“ skatinami išmokti ir išdrįsti priimti teisinga informacija grįstus sprendimus. Tarpusavio ryšiai ir lytiniai santykiai yra vienos iš labiausiai vyresnius paauglius dominančių temų. Priešinga lytis ir visa, kas su tuo susiję, juos žavi ir vilioja, bet drauge gąsdina ir baugina. Tėvai šiame amžiuje nebėra tinkamiausi pašnekovai, nors pavyzdys ir autoritetas lieka neginčijamai. Todėl retas paauglys su tėvais aptarinės lytiškumo klausimus, pavyzdžiui, tam tikrų kontracepcijos priemonių veikimo principus ir efektyvumą. Ar tikrai norite, kad atsakymus į šiuos klausimus jūsų paaugliai rastų internete? Nors šiuolaikiniai jaunuoliai paprastai jau būna gana gerai informuoti, vis dėlto, kalbant apie vaisingumą, dažniausiai tai būna tik padriki faktai. Tokios pusiau tikros, nesistemingos žinios gali būti labai pavojingos ir pasibaigti netikėtu nėštumu ar kitais nepageidaujamais rezultatais. Dėl laiko trūkumo ir vadovėlių kokybės mokykloje gaunama informacija dažniausiai praslysta paviršiumi. Todėl seminare „Tiesa ir drąsa“ paaugliams pateikiamos ekspertų parengtos pagrįstos ir teisingos žinios apie moters bei vyro vaisingumą ir rūpestingą šio turto valdymą. Kalbant apie skirtingas kontracepcijos priemones, ypač hormoninę kontracepciją, atskleidžiama, kaip ir ką tiksliai jos veikia, kad sprendimai, kuriuos gyvenime teks priimti, būtų pagrįsti žinojimu, bet ne vienos ar kitos priemonės reklama arba atsitiktinumu. Sąmoningas kūno pažinimas turėtų būti kiekvieno vyro ir kiekvienos moters esminių žinių dalis, padėti ne tik tada, kai vengiama pastoti, bet ir siekiant pradėti vaikelį. Šios žinios skatina pagarbą savo kūnui ir veikia kaip pati geriausia ankstyvų lytinių santykių, nepageidaujamo nėštumo, lytiniu būdu plintančių ligų ir lytinės prievartos prevencija. Seminaras baigiamas sėkmingų tarpusavio santykių tema. Naudojantis programai būdingomis ryškiomis ir patraukliomis vaizdinėmis priemonėmis, net ir sudėtingi santykiai tampa suprantami. Jaunuoliams nesiūlomi iš anksto parengti sprendimai ir patarimai – jie kviečiami į diskusiją. Siekiama padėti jiems atrasti, kad tikrasis lytiškumo grožis ir džiaugsmas atsiskleidžia tada, kai lytiniai santykiai kyla iš meilės. Paskaita tėvams Nors šiais laikais vaikai daug informacijos gauna iš žiniasklaidos ir biologijos pamokų, tėvai vis tiek yra tie asmenys, kuriais jų vaikai pasitiki pirmiausia. Į programą „Mano vaisingumas yra svarbus“ įtraukiami ir tėvai, taip stiprinant jų, kaip ugdytojų, vaidmenį. Prieš seminarus vaikams mamos ir tėčiai visada kviečiami į jiems skirtą paskaitą, joje pristatomas naujas, pagarbus kūno pažinimo būdas. Tėvai ir vaikai, turėdami tų pačių žinių ir vartodami tas pačias sąvokas, gali bendrauti kaip lygūs su lygiais, laisvai keistis informacija. Šiuos renginius vienija tas pats tikslas – parodyti, kad žmogaus kūnas yra puikus, o vaisingumą reikia branginti ir saugoti, o ne jo saugotis. Todėl programa pavadinta „Mano vaisingumas yra svarbus“ (angl. My fertility matters). Programa Lietuvoje Per 19 projekto metų jame jau dalyvavo daugiau kaip 700 tūkst. mergaičių, berniukų ir jų tėvų. Projektas išplito į daugelį Europos šalių ir netgi Kiniją. Nuo 2017 m. rugsėjo seminarai mergaitėms „Ciklo šou“ vyksta ir Lietuvoje. Praėjusį lapkritį Natūralaus šeimos planavimo asociacija ir Lietuvos šeimos centras organizavo būsimų renginio vedėjų mokymus, kuriuose dalyvavo 17 moterų iš visos Lietuvos. Siekiame, kad ne tik didžiųjų miestų, bet ir atokesnių rajonų vaikai turėtų galimybę tinkamu būdu pažinti savo vaisingumą. Projektą parėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, todėl raginame mokyklas ir tėvų bendruomenes pasinaudoti proga ir pasikviesti mus į savo parapiją ar mokyklą. Šį rudenį pradėsime rengti berniukų seminaro „Agentai vykdo misiją“ vedėjus, tikimės seminarą pasiūlyti 2019 m. pradžioje. Daugiau informacijos apie programą rasite svetainėje manovaisingumassvarbus.lt ir taip pat pavadintoje feisbuko paskyroje arba galite rašyti adresu [email protected]. Teksto autorė - Elena Kosaitė-Čypienė, Natūralaus šeimos planavimo asociacijos vadovė, simptoterminio metodo „Sensiplan“ mokytoja. Straipsnis skelbtas liepos-rugpjūčio mėn. „Artumos“ numeryje. ![]() Pirmosios mėnesinės - menarchė - yra labai svarbus momentas moters gyvenime. Tai slenkstis, kurį peržengusi mergaitė tampa moterimi: vaisinga, galinčia dovanoti pasauliui gyvybę. Nuo to, kaip šis virsmas bus pasitiktas, išgyventas, gali priklausyti mergaitės požiūris į savo kūną, mėnesines, vaisingumą, lytį, jos savivertė, santykiai su šeimos nariais ir bendraamžiais, būsimasis lytinis ir šeiminis gyvenimas. Yra šalių, kur pirmosios mergaitės mėnesinės sutinkamos kaip didžiulė šventė. Japonijoje iki šiol kai kuriose salose ta proga rengiama puota. Svečiai tik atvykę į pokylio vietą ir pamatę raudonais žiedlapiais ir cukruotais raudonais obuoliukais nubarstytus stalus supranta šventės priežastį - švenčiama mergaitės pirmųjų žiedų šventė. Izraelyje mergaitei duoda išlaižyti šaukštą medaus - kad mėnesinės būtų lengvos, o gyvenimas saldus. Islandės su savo dukterimis ta proga kepa tortą. Indai duoda išgerti žalią kiaušinį - kad mergaitė būtų sveika ir stipri, o Ganos gyventojai liepia nuryti visą virtą nuluptą kiaušinį, kurio jokiu būdu negalima perkąsti, nes tikima, kad taip mergaitė pražudytų savo būsimuosius vaikus. Brazilijoje apie pirmąsias mergaitės mėnesines būtinai pranešama visiems mergaitės šeimos nariams ir artimiausiems šeimos draugams. Italijoje mergaitę, sulaukusią pirmųjų mėnesinių, pradeda vadinti sinjorina, panele. Kroatijoje mergaitė pirmą kartą pavaišinama vynu. Deja, esama šalių (Turkija, Afganistanas, Graikija, Izraelis, Prancūzija), kuriose mergaitės menarchė pasitinkama stipriu antausiu į skruostą, palydimu įvairiais žodžiais: "Kad ateityje būtų mažiau spuogų", "kad tavo skruostai būtų visada raudoni, ir žinotum, kas yra gėdos jausmas", "kad mėnesinės būtų mažiau skausmingos". O kokias menarchės tradicijas esate išgyvenusios ar surengusios jūs? Elena Kosaitė-Čypienė, projekto "Mano vaisingumas yra svarbus" bei Natūralaus šeimos planavimo asociacijos vadovė Informacijos šaltinis: www.buzzfeed.com/susiearmitage/21-first-period-traditions-from-around-the-world?utm_term=.iirYWrgw3#.hdxV7l1xD Lytinį švietimą galima pradėti taip: Arba galima taip nepradėti.
Klausimai savaime nėra nei blogi, nei geri. Tik mokymo metodas visiškai netinkamas trečiokams, kuriems kol kas svarbiausias yra ne seksas, bet tai, kas vyksta su jų kūnais ir kaip atsiranda žmogus. Ir tai kol kas labai paprastais žodžiais. Lytinis ugdymas nuo švietimo skiriasi tuo, kad vaikai „neapšviečiami“ apie viską, kas tik galėtų ateiti į galvą, bet informacija jiems pateikiama pritaikyta pagal jų raidą ir brandą, amžiui tinkamais metodais. 9-12 metų vaikai, tiek berniukai, tiek mergaitės į su lytiškumu susijusius klausimus reaguoja labai jautriai. Per „Ciklo šou“ seminarus kaskart matome, kaip mergaitės įsitempusios išgąstingomis akimis klauso, kai pasakojame, kaip vyrui ir moteriai mylintis vyriškosios lytinės ląstelės patenka į moters kūną, kad galėtų susitikti kiaušialąstė ir spermatozoidas ir atsirasti nauja gyvybė. Ir kaip jos lengviau atsikvepia supratusios, kad lytinių santykių tema nebus plėtojama. Apie kūną, vaisingumą ir lytiškumą su vaikais kalbėtis būtina nuo pat to meto, kai tik jie pradeda kalbėti, klausti ir domėtis. Tėvams neturi būti nepatogių klausimų, kokio amžiaus jų vaikas bebūtų. Kalbėti apie lytiškumą niekada ne per anksti ir ne per vėlu. Tik labai svarbu atsakyti tiek, kiek vaikas klausia, ir tokiais žodžiais, kokius jis supranta. Keturmečiui paklausus „Iš kur aš atsiradau?“ nereikia pasakoti apie gandrus ir kopūstus, bet netinka ir atversti knygą apie seksą; septynmečiui susidomėjus, kas yra oralinis seksas, demonstruoti pornografinio filmo, o keturiolikmečio klausimo apie gėjus apsimesti neišgirdus. Maždaug iki 13 metų vaikai lytiškumu domisi labai abstrakčiai. Jiems kur kas įdomesni yra klausimai, susiję su jų kūno pokyčiais ir su žmogaus atsiradimu. Todėl tėvams ir lytiškumo ugdymo mokytojams labai svarbu patiems gerai pažinti, gerbti ir branginti savo kūną ir jo funkcijas, kad ne tik žodžiais, bet visu savo elgesiu perduotų pagarbą ir savivertės jausmą. Kartais ir mažesniems vaikams dėl įvairios patirties, bendravimo su vyresniais paaugliais ar televizijos ir interneto poveikio kyla visokių minčių ir klausimų. Į juos atsakyti svarbu, bet asmeniškai vaikui, neapšviečiant visos klasės. Nuo 14 metų paaugliams lytiškumas darosi vis svarbesnis. Ir tik nuo šio meto lytiškumo ugdytojams yra verta su paaugliais pradėti diskusiją apie lytinius santykius, pasiruošti atsakyti į keisčiausius ir nepatogiausius jų klausimus, neišsigąsti skeptiškumo ir prieštaravimų. Išklausyti, kelti klausimus, palydėti svarstymuose ir padėti rasti atsakymus. Kalbėti tiksliai, atvirai ir aiškiai. Oriai ir su pagarba, akcentuojant meilę, kaip lytinių santykių pagrindą. Nuo 2020 metų tikimės pakviesti paauglius nuo 14 metų į dar vieną mūsų programos seminarą „Tiesa ir drąsa“, kurio metu skatinsime išdrįsti ieškoti tiesos, išmokti priimti teisinga informacija pagrįstus sprendimus ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Elena Kosaitė-Čypienė, projekto "Mano vaisingumas yra svarbus" bei Natūralaus šeimos planavimo asociacijos vadovė |