​Pirmosios mėnesinės - menarchė - yra labai svarbus momentas moters gyvenime. Tai slenkstis, kurį peržengusi mergaitė tampa moterimi: vaisinga, galinčia dovanoti pasauliui gyvybę. Nuo to, kaip šis virsmas bus pasitiktas, išgyventas, gali priklausyti mergaitės požiūris į savo kūną, mėnesines, vaisingumą, lytį, jos savivertė, santykiai su šeimos nariais ir bendraamžiais, būsimasis lytinis ir šeiminis gyvenimas.
 
Yra šalių, kur pirmosios mergaitės mėnesinės sutinkamos kaip didžiulė šventė. 
Japonijoje iki šiol kai kuriose salose ta proga rengiama puota. Svečiai tik atvykę į pokylio vietą ir pamatę raudonais žiedlapiais ir cukruotais raudonais obuoliukais nubarstytus stalus supranta šventės priežastį - švenčiama mergaitės pirmųjų žiedų šventė. 

Izraelyje mergaitei duoda išlaižyti šaukštą medaus - kad mėnesinės būtų lengvos, o gyvenimas saldus.
Islandės su savo dukterimis ta proga kepa tortą. 
Indai duoda išgerti žalią kiaušinį - kad mergaitė būtų sveika ir stipri, o Ganos gyventojai liepia nuryti visą virtą nuluptą kiaušinį, kurio jokiu būdu negalima perkąsti, nes tikima, kad taip mergaitė pražudytų savo būsimuosius vaikus.
Brazilijoje apie pirmąsias mergaitės mėnesines būtinai pranešama visiems mergaitės šeimos nariams ir artimiausiems šeimos draugams.
Italijoje mergaitę, sulaukusią pirmųjų mėnesinių, pradeda vadinti sinjorina, panele.
Kroatijoje mergaitė pirmą kartą pavaišinama vynu.
 
Deja, esama šalių (Turkija, Afganistanas, Graikija, Izraelis, Prancūzija), kuriose mergaitės menarchė pasitinkama stipriu antausiu į skruostą, palydimu įvairiais žodžiais: "Kad ateityje būtų mažiau spuogų", "kad tavo skruostai būtų visada raudoni, ir žinotum, kas yra gėdos jausmas", "kad mėnesinės būtų mažiau skausmingos".
 
O kokias menarchės tradicijas esate išgyvenusios ar surengusios jūs? 

Elena Kosaitė-Čypienė, projekto "Mano vaisingumas yra svarbus" bei Natūralaus šeimos planavimo asociacijos vadovė
​
Informacijos šaltinis: www.buzzfeed.com/susiearmitage/21-first-period-traditions-from-around-the-world?utm_term=.iirYWrgw3#.hdxV7l1xD

Arba galima taip nepradėti.
​
Klausimai savaime nėra nei blogi, nei geri.

Tik mokymo metodas visiškai netinkamas trečiokams, kuriems kol kas svarbiausias yra ne seksas, bet tai, kas vyksta su jų kūnais ir kaip atsiranda žmogus. Ir tai kol kas labai paprastais žodžiais.
Lytinis ugdymas nuo švietimo skiriasi tuo, kad vaikai „neapšviečiami“ apie viską, kas tik galėtų ateiti į galvą, bet informacija jiems pateikiama pritaikyta pagal jų raidą ir brandą, amžiui tinkamais metodais.

9-12 metų vaikai, tiek berniukai, tiek mergaitės į su lytiškumu susijusius klausimus reaguoja labai jautriai. Per „Ciklo šou“ seminarus kaskart matome, kaip mergaitės įsitempusios išgąstingomis akimis klauso, kai pasakojame, kaip vyrui ir moteriai mylintis vyriškosios lytinės ląstelės patenka į moters kūną, kad galėtų susitikti kiaušialąstė ir spermatozoidas ir atsirasti nauja gyvybė. Ir kaip jos lengviau atsikvepia supratusios, kad lytinių santykių tema nebus plėtojama.

Apie kūną, vaisingumą ir lytiškumą su vaikais kalbėtis būtina nuo pat to meto, kai tik jie pradeda kalbėti, klausti ir domėtis. Tėvams neturi būti nepatogių klausimų, kokio amžiaus jų vaikas bebūtų. Kalbėti apie lytiškumą niekada ne per anksti ir ne per vėlu. Tik labai svarbu atsakyti tiek, kiek vaikas klausia, ir tokiais žodžiais, kokius jis supranta. Keturmečiui paklausus „Iš kur aš atsiradau?“ nereikia pasakoti apie gandrus ir kopūstus, bet netinka ir atversti knygą apie seksą; septynmečiui susidomėjus, kas yra oralinis seksas, demonstruoti pornografinio filmo, o keturiolikmečio klausimo apie gėjus apsimesti neišgirdus.

Maždaug iki 13 metų vaikai lytiškumu domisi labai abstrakčiai. Jiems kur kas įdomesni yra klausimai, susiję su jų kūno pokyčiais ir su žmogaus atsiradimu. Todėl tėvams ir lytiškumo ugdymo mokytojams labai svarbu patiems gerai pažinti, gerbti ir branginti savo kūną ir jo funkcijas, kad ne tik žodžiais, bet visu savo elgesiu perduotų pagarbą ir savivertės jausmą. Kartais ir mažesniems vaikams dėl įvairios patirties, bendravimo su vyresniais paaugliais ar televizijos ir interneto poveikio kyla visokių minčių ir klausimų. Į juos atsakyti svarbu, bet asmeniškai vaikui, neapšviečiant visos klasės.

Nuo 14 metų paaugliams lytiškumas darosi vis svarbesnis. Ir tik nuo šio meto lytiškumo ugdytojams yra verta su paaugliais pradėti diskusiją apie lytinius santykius, pasiruošti atsakyti į keisčiausius ir nepatogiausius jų klausimus, neišsigąsti skeptiškumo ir prieštaravimų. Išklausyti, kelti klausimus, palydėti svarstymuose ir padėti rasti atsakymus. Kalbėti tiksliai, atvirai ir aiškiai. Oriai ir su pagarba, akcentuojant meilę, kaip lytinių santykių pagrindą.

Nuo 2020 metų tikimės pakviesti paauglius nuo 14 metų į dar vieną mūsų programos seminarą „Tiesa ir drąsa“, kurio metu skatinsime išdrįsti ieškoti tiesos, išmokti priimti teisinga informacija pagrįstus sprendimus ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.

Elena Kosaitė-Čypienė, projekto "Mano vaisingumas yra svarbus" bei Natūralaus šeimos planavimo asociacijos vadovė